Mėgstantiems serialus.

Sveiki,dažnai žiūrite serialus ir pasibaigia serialas ar serija ir reikia laukti ? Nesikamuok.Pradėk žiurėti kitą.Taip nereikias kančiomis laukti naujų serijų ir t.t.Pati užsikabinau ant šito kabliuko.Tad pristatysiu,gan įdomius serialus.

Tai amerikiečių antgamtinės fantastikos/siaubo serialas, kuris paremtas L. J. Smith knygų serija „Vampyro dienoraščiai“. Pirmoji šio serialo serija pasirodė 2009 metų rugsėjo mėnesį ir, atsižvelgus į aukštus reitingus, pradinis 13 pirmojo sezono serijų užsakymas buvo išplėstas net iki 22 serijų. Šiuo metu išleista dešimt pirmojo sezono serijų, o likusios serijos pasirodys nuo 2010 metų sausio 21 dienos.
Praėjus keturiems mėnesiams po automobilio avarijos, kurios metu žuvo septyniolikmetės Elenos Gilbert ir jos penkiolikmečio brolio Džeremio tėvai, jie vis dar stengiasi priprasti prie naujosios gyvenimo realybės. Elena visada buvo pavyzdinga paauglė: graži, populiari, mokyklos socialinio gyvenimo aktyvistė, tačiau dabar ji užsisklendusi savyje bando nuslėpti milžinišką sielvartą. Vienintelę paguodą ji randa savo draugų – geriausios draugės Bonės, draugės ir priešės viename – Karolinos ir buvusio vaikino Meto – rate. Tuo tarpu Džeremis pasirenka kur kas pavojingesnį kelią ir, norėdamas numalšinti skausmą, svaiginasi narkotikais. Taip pat jam ramybės neduoda klausimas, kodėl Meto sesuo Vikė staiga jį atstumia ir pradeda draugauti su didžiausiu Džeremio varžovu – Taileriu.
Mistikfolso miestelyje prasidėjus mokslo metams, Elena su draugėmis yra sužavėtos gražaus ir paslaptingo naujoko, vardu Stefanas Salvatorė. Stefanas ir Elena iškart pajaučia abipusę trauką nepaisant to, jog Eleną glumina keistas Stefano elgesys. Tačiau ji nežino didelės Stefano paslapties, kurią jis slepia giliai šešėliuose – jis yra vampyras. Antrąjį jų pažinties vakarą nutinka nelaimė, kai Vikei miške įkanda paslaptingas gyvūnas. Nujausdamas, kieno tai galėjo būti darbas, Stefanas parskuba namo ir ten randa savo 15 metų nematytą vyresnįjį brolį Deimoną. Deimonas taip pat vampyras ir šie broliai turi ilgą ir nelabai gražią praeitį. Deimonas tyčiojasi iš Stefano dėl to, jog jis pasirinko gyvenimą be smurto ir žiaurumo, tačiau tuo pačiu supranta jo pamišimą dėl Elenos – juk ji stulbinančiai panaši į moterį, kurią Stefanas mylėjo daugiau, nei prieš šimtą metų. Dabar šie du broliai vampyrai – vienas - geras, kitas - blogas – kausis dėl Elenos, jos draugų, šeimos narių ir viso Mistikfolso miestelio sielų.

 Mistinės dramos „Melagių žaidimas“ (The Lying Game") taikinyje – seserys dvynės. Ema sužino, kad turi seserį, identišką dvynę Saton, kurią, skirtingai nei Emą, įvaikino pasiturintys tėvai ir kuriai, regis, gyvenime nieko netrūksta. Merginos pasikeičia vietomis, bet staiga viena iš seserų dingsta. Ema turi apsispręsti, ar prisipažinti Saton įtėviams ir rizikuoti savo pačios saugumu, ar patylėti, tikintis, jog tai padės sužinoti, kur yra jos tikroji dvynė sesuo bei atskleisti, kodėl jos apskritai buvo atskirtos.

 Alison, Arija, Hana, Emilė ir Spencer – geriausios draugės bei populiarios Rouzvudo Vidurinės mokyklos mokinės. Vasarą, nakvynės metu, itin paslaptingomis aplinkybėmis dingsta didžiausia pažiba – Alison. Merginos nutolsta viena nuo kitos ir atnaujina ryšį tik po metų, kai visos ima gauti žinutes nuo paslaptingo žmogaus, pasivadinusio „A“., grasinančio atskleisti visas draugių paslaptis, kurias žinojo tik Alison. Ne už ilgo randamas ir pastarosios kūnas. Ketveriukė mėgina išaiškinti, kokias paslaptis slepia geriausios draugės mirtis ir kas gi tas „A“ bei ko jis siekia.

 Vos pernai dienos šviesą išvydusi „Amerikietiška siaubo istorija“ iš karto buvo apdovanota Auksiniu gaubliu. Aktorių gretose – trims Emmy nominuota Connie Britton, dviejų Oskarų savininkė Jessica Lange ir Auksinio gaublio laimėtojas Dylanas McDermottas. Gyvenimo sukrėtimų paliesta serialo herojų Harmonų šeima persikelia gyventi į milžinišką senove dvelkiantį namą. Ir labai greit visi supranta, kad jame jie – ne vieni... Kad turistai ir vietiniai dvarą vadina „Siaubo namu“, herojai sužino gerokai per vėlai. Pasirodo, aštuonis dešimtmečius stovintis pastatas mena žiaurias ankstesnių gyventojų mirtis. Čia žmonėms tekdavo patirti protu sunkiai suvokiamų psichologinių išbandymų. Serialo kūrėjai pasistengė, kad kiekviena „Amerikietiškos siaubo istorijos“ serija turėtų „kabliuką” – intriguojančią detalę ar netikėtą buvusio namo gyventojo istoriją. Psichologinės įtampos, siaubo akimirkų, mistikos ir baugios atmosferos čia netrūks. „Neįmanoma atitraukti akių“, „bene labiausiai gąsdinantis serialas televizijos istorijoje“, „pašėlusiai suregztas ir neįtikėtinai baugus siužetas“ – tai vos keli kritikų atsiliepimai apie serialą.

Daktaras Gregoras Hausas vadovauja jaunų specialistų komandai, kurios tikslas – pagal itin keistus ir retus simptomus nustatyti ligas, surasti jų priežastis ir išgydyti ligonius. Neretai vengiantis kontakto su žmonėmis ir ligoniais, ironiškas daktaras Hausas mėgsta intriguoti, todėl serialo siužetas tampa itin dramatiškas, dinamiškas ir įdomus. Hauso vaidmenį atliekantis aktorius Hugh Laurie ir gyvenime vengia kontaktų su tam tikrais žmonėmis, ypač su spauda.

 Tedas dirba vadovu milžiniškoje Amerikos promoninėje kompanijoje. Jos darbuotojai atranda tikrai daug naujų dalykų – ir visai nesvarbu, kad ne itin naudingų žmonijai. Kiekvienas iš jų žino, kad pardavė sielą velniui, tačiau nuo to jiems gyvenimas nė kiek ne liūdnesnis!

 Intriguojantis humoro serialas, kuriame išvysite 3 visiškai skirtingas šeimas, bei jų gyvenimus ir giminystės ryšius. Labiausiai intriguoja gėjų porelė, kuri turi įvaikintą mažylį. Taip pat, seriale vaidina Ed O'Neill puikiai visiems pažįstamas iš serialo „Vedęs ir turi vaikų“.

 Serialas pasakoja apie dviejų skirtingų FTB agentų, paskirtų tirti neišspręstas Biuro bylas, dažniausiai susijusiais su paranormalias, antgamtiniais ir nepaaiškinamais dalykais, gyvenimus ir nuotykius.
Serialas „X-Failai" laimėjo daug apdovanojimų. Tarp jų George Foster Peabody apdovanojimas už meistriškumą, trys Auksiniai gaubliai ir Auksinio palydovo apdovanojimas už geriausią dramos serialą, Science Fiction and Fantasy Saturn kaip Išskirtinis televizinis serialas ir Parents' Choice Honor kaip geriausias serialas. 1997 metais Gillian Anderson gavo Emmy apdovanojimą kaip geriausia pagrindinė dramos serialo aktorė.
Serialas buvo populiarus ne tik JAV. Jo sąmokslininkiškas tonas, paranojos, siaubo elementai bei nežinomybės pojūtis padarė jį populiariausiu serialu Kanadoje, aukščiausiai įvertintu Didžiosios Britanijos BBC2 kanale ir vieną didžiausių sensacijų Japonijos televizijoje.

 Mūsų gyvenimo būdas pilnai priklauso nuo elektros. Tad, kas nutiktų, jei ji paprasčiausiai dingtų? Vieną dieną, lyg paspaudus jungiklį, pasaulis staiga paniro į tamsiuosius amžius. Lėktuvai krenta žemėn, nebedirba ligoninės, ryšio palaikymas yra neįmanomas. Kas gali nustatyti priežastį be moderniųjų technologijų? Dabar, po 15 metų, gyvenimas tapo toks, koks buvo kadaise prieš pramoninę revoliuciją: šeimos gyvena ramiuose akligatviuose, o kai nusileidžia saulė, įžiebiami žibintai bei žvakės. Gyvenimas yra lėtesnis ir mielesnis...

Na ačiū,kad skaitėte.Gero vakaro ;)

Mėgstančioms skaityti.

Sveiki.Nusprendžiau prašyti gan ilgoką straipsnį apie knygas,na jeigu tu to nemėgsti  gali neskaityti,arba nori susirasti įdomių knygų  ? Na Pabaik visą šį įrašą skaityti iki galo,nes tau patiks. 

 

MELODĖ KARVER
Nauja nosis
Iki ausų įsimylėjusi savo naują kaimyną Džeksoną – prašmatnų apkiautėlį
Dėvi senus sportinius marškinėlius, mūvi juodus džinsus ir rožinius Converse sportukus
Melodė su šeima atvyko iš Beverli Hilso į Salemą, Oregone, kur grynas oras. Melodei išoperuota nosies kuprelė ir jau nebekankina alinantys astmos priepuoliai, dabar ji – Merstono vidurinės „gražuolė“. Labai gaila, kad Melodė jaučiasi apgavikė, bet tik... iki pažinties su Džeksonu. Tačiau gal ir vaikinas turi paslapčių?
Ar tai susiję su visiškai neįtikimais pasakojimais apie... gyvus monstrus?

FRENKĖ ŠTEIN
Naujokė... na, bet tai nieko nuostabaus
Bretas – jos svajonių vaikinas. Bet šis turi labai pavydžią merginą
Dėvi šiurkštų vilnonį kelnių kostiumą
(tačiau mėgsta mini sijonėlius ir kašmyrines palaidines be rankovių)

Frenkė visą gyvenimą praleido Saleme, kita vertus, jai – tik penkiolika dienų. Frenkė tikisi užkariauti vidurinę, vaikinus ir parduotuves išvardinta tvarka. Tačiau aplinkiniai, užuot žavėjęsi jos išskirtiniu mados pojūčiu, bjaurisi šviesiai žalia jos oda. Siekdama Merstono vidurinėje pritapti prie normių, turi slėpti savo monstrišką prigimtį.
Tačiau dėl slapto bučinio Frenkė pasiryžusi surizikuoti viskuo ir ši klaida jai gali brangiai kainuoti.
Melodė ir Frenkė stengiasi savo trūkumus paversti pranašumais. Bet ar Merstono vidurinės normiai pasirengę permainoms?
Ar gali monstras išlikti normių pasaulyje?

Sara Shepard knyga „Mielos mažos melagės“ pasakoja intrigų ir paslapčių kupiną paauglių mergaičių draugystės istoriją.
Prabangiame Rouzvudo miestelyje Elison yra pati šauniausia septintokų elito mergaitė. Arija, Hana, Spencerė ir Emilija varžosi dėl jos dėmesio, be to, visos jos turi baisių paslapčių, apie kurias žino tik Elison. Taigi kuomet po vieno vakarėlio Elison paslaptingai dingsta, mergaitėms, nors ir sielvartaujančioms, šiek tiek palengvėja...
Po trejų metų draugės jau nutolusios viena nuo kitos, bet paslapčių ne mažiau... Arija užmezgusi romaną su vienu savo mokytojų, stileiva Hana vagiliauja, norėdama visada būti graži ir madinga, Spencerė miega su savo vyresniosios sesers vaikinu, o Emilija jaučia didelę trauką naujajai klasės draugei.  Ir staiga vieną dieną merginos ima gauti bauginančius laiškus, kuriuos pasirašo kažkoks „E“.  Kas gi tas paslaptingasis „E“? Ar tai galėtų būti seniai pradingusi Elison? Kam jai prireikė kaip tik dabar atskleisti visas nešvarias praeities dėmes? O jei tai ne ji, kas tuomet galėtų tiek daug žinoti apie merginų praeitį ir dabartį? Netikėtai visos jų didelės ir mažos, senos ir naujos paslaptys ima kilti į paviršių.
Jums pristatome pačią pirmąją Sara Shepard romanų ciklo „Mielos mažos melagės“  dalį. Knygoje atskleidžiami tikri gyvenimiški charakteriai, o paliestos aktualijos labai artimos kiekvienam šiuolaikiniam paaugliui. Istorija tokia paslaptinga ir intriguojanti, kad negalėsite atsitraukti!

Šešiolikmetės Heizelės ir septyniolikmečio Ogasto meilės istorija, papasakota pačios Heizelės. Jiedu susipažino sunkiomis ligomis sergančių vaikų Tarpusavio paramos grupėje. Jaunuoliai turi daug svajonių, tačiau liga (o gal žvaigždės) patvarko savaip. Per trumpą kartu jiems skirtą laiką abu ieško ir randa atsakymus į begalę klausimų apie gyvenimą ir mirtį.
Šis pasakojimas – nepertraukiamas juoko pro ašaras pliūpsnis, persmelktas neįtikimai skaidrios ir guodžiančios šviesos.

Van Hautenai,
esu geras žmogus, bet netikęs rašytojas. Pats esi netikęs žmogus, bet geras rašytojas. Iš mūsų būtų gera komanda. Nenoriu prašyti jokios paslaugos, bet jeigu turi laiko, – o aš mačiau, kad jo turi marias, – sakau, gal parašytum Heizelei nekrologą. (...)

Štai ką rašau apie Heizelę.
Kone kiekvienas trokšta palikti pasaulyje kokią žymę. Užrašyti palikimą. Apgauti mirtį. Visi norime, kad mus kiti prisimintų. Ir aš noriu. Labiausiai bijau tapti dar viena neprisimenama auka sename ir negarbingame kare su liga. Aš noriu palikti žymę.
Bet, van Hautenai, žmonių paliekamos žymės dažnai esti randai. (...)
Heizelė kitokia. Seni, ji vaikšto nerūpestingai. Ji vaikšto žeme nerūpestingai. Mat Heizelė žino tiesą: pasaulį mes galime ir nuskriausti, ne tik jam padėti, bet veikiausiai nepadarysime nei to, nei to.
Žmonės sakys, kaip liūdna, kad ji palieka mažesnį randą, kad mažai kas ją prisimena, kad ji buvo mylima stipriai, bet ne plačiai. Bet, van Hautenai, nė kiek ne liūdna. Tai pergalė. (...)
Po to, kai sužibau darant pozitronų emisijos tomografiją, įsmukau pas ją į ISS. Ji gulėjo be sąmonės. (...) Tačiau jos ranka tebebuvo jos ranka, šilta, nagai nudažyti tamsiai mėlyna, beveik juoda spalva, aš tik laikiau jos ranką, stengdamasis įsivaizduoti pasaulį be mudviejų, ir gal akimirką buvau toks geras, kad tikėjausi ją numirsiant ir nesužinosiant, jog ir aš mirsiu. Bet paskui užsinorėjau daugiau laiko, kad galėtume vienas kitą pamilti. Manau, šis noras išsipildė. Aš palikau savo randą. (...)
Ogastas

Džonas Grinas (John Green) – premijomis apipiltas jaunas amerikiečių autorius, kuriantis paaugliams. „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ – ketvirtas jo romanas, visame pasaulyje sulaukęs milžiniškos sėkmės ir puikaus kritikų įvertinimo. Knygos veikėjos ir pasakotojos Heizelės Lankaster prototipas – Esthera Earl, šešiolikmetė amerikietė, turėjusi tiesioginį videodienoraštį YouTube.
Lietuvių skaitytojams rašytojas jau žinomas kaip knygos „Aliaskos beieškant“ autorius.

Mokslo metų pradžia Margaritai žada daug permainų – ji pradeda lankyti licėjų. Laukia ne tik nauji draugai, nauji įspūdžiai, bet ir nauji pavojai – vaikystė lieka praeity ir vis arčiau nepažįstamas, kupinas išbandymų suaugusiųjų pasaulis.
Nepasiklysti paauglystėje padėtų tėvų meilė, tačiau likus kelioms valandoms iki mokslo metų pradžios Margarita telefono atsakiklyje išgirsta: tėtis išėjo ir namo nebegrįš. Dėl tėvo išėjimo mergina apkaltina mamą ir užsisklendžia savyje. Tačiau, laimė, jos neapleidžia išmintingoji močiutė Tereza, entuziastingoji mokyklos draugė Marta, į knygų pasaulį įnikęs ir mokiniams jų išmintį iš visų jėgų besistengiantis perteikti, tik link savo mylimosios Stelos žengti niekaip nedrįstantis mokytojas ir Julijus – paslaptingas vaikinas ledinėmis akimis, neregėjęs ne tik savo tėvo, bet ir motinos.
Lyg netyčia klasėje gavusi skaityti tą „Odisėjos“ vietą, kur Telemachas išsiruošia į kelionę ieškoti tėvo, Margarita užsidega ir pati leistis į tokią kelionę. Ją palaiko Julijus. Ir jaunuoliai, nugvelbę Margaritos mamos automobilį, išvyksta į Genują, kur nuostabiame užutėkyje su kita moterimi apsistojęs Margaritos tėvas.
Paslaptingose siaurose Genujos gatvelėse ir paplūdimiuose Margaritos ir Julijaus laukia ne tik saulė ir nuotykiai, bet ir vienas įvykis, po kurio niekas nebegalės likti kaip buvę. Margaritos tėvai ir mokytojas gaus progą naujai įvertinti savo gyvenimą, santykius ir jausmus, o Margarita su Julijumi – išbandyti savo tik besikalančią meilę...
Ar pavyks Margaritos tėvams, Margaritai ir Julijui bei jų mokytojui susigrąžinti ir išsaugoti tai, kas jiems brangu?
Šio romano autorius Alessandro D‘Avenia (Alesandras D‘Avenija) savų personažų mintis ir troškimus žino kaip niekas kitas – jis yra mokytojas iš pašaukimo ir dirba viename iš Milano licėjų. Simpatiškasis romano italų ir lotynų kalbų bei literatūros mokytojas, gyvenantis knygomis ir ypač įsimylėjęs „Odisėją“, laisvą minutę minantis dviratį ir stebintis žmones bei įvykius, yra paties rašytojo prototipas. Romane daug ir kitų iš Sicilijos kilusiam, Milane gyvenančiam autoriui puikiai pažįstamų veikėjų. Įvairiose šalyse pelnęs skaitytojų simpatijas debiutiniu romanu „Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“, Alessandro D‘Avenia pateikia antrąjį kūrinį, giliai ir ypač poetiškai narpliojantį toli gražu ne tik mokyklinio amžiaus jaunuolių problemas.

Paieškų tarnybos grupė išvyksta filmuoti reportažo apie Sibire gimusią paauglę Sašą, ieškančią tėvo. Ir prasideda... Televizijos komanda pakliūva į keistą aplinką, pasineria į pasąmonės košmarus. Romane nuo realių situacijų lengvai peršokama į fantastikos ir magijos pasaulį, kuriame veikia ugnies ir vandens dvasios, chtoninės būtybės.

Žavus keturių mielų mažų melagių gyvenimas virto tikru košmaru

Emiliją išsiuntė į Ajovą gyventi su itin konservatyviais pusbroliais. Arijos vaikinas vos neatsidūrė už grotų – ir viskas per ją. Spenserė persigandusi – galbūt ji prisidėjusi prie Elės žūties. Bet Hanos likimas dar siaubingesnis – ji per plauką nuo mirties guli ligoninėje, nes per daug žinojo.
Jei merginos nepradės manęs klausyti, joms gali nutikti kai kas blogiau nei Hanai.
-         E

Kodėl negalima pačiam pasirinkti, ką pamiršti...
...O ką prisiminti?

Daug ką Zojė norėtų užmiršti. Pavyzdžiui, tai, kad jos tėtis įtaisė vaiką savo dvidešimt ketverių metų meilužei. Kad mamos psichika palūžo, ir visas miestas gali apie tai sužinoti. Taip pat norėtų pamiršti, kad gražuolis blogiukas Dagas kankina ją mokykloje. Zojei atrodo, kad visas gyvenimas darosi beviltiškai sujauktas, ir visas bėdas ji stengiasi atremti pasitelkusi vienintelius jai žinomus ginklus – kruopštumą ir pareigingumą; ji stengiasi būti tobula dukra, tobula moksleivė ir tobula mokyklos futbolo žvaigždės Brendono mergina.
Bet Zojė pakliūva į avariją, o kitą dieną visiškai nieko nebeatsimena – visa praėjusi naktis ištrinta iš atminties. Ar ji važinėjosi kartu su savo vaikinu Brendonu, kaip ir buvo ketinusi? Jei taip, tai kodėl atrodo, kad Brendonas ėmė jos vengti? Ir kodėl Dagas – ne kas kitas, o jis – staiga ėmė elgtis taip, lyg tarp jųdviejų būtų kažin kas įvykę. Zojė lyg per miglą prisimena, kaip Dagas ištraukė ją iš sudaužytos mašinos; tačiau jis vis kalba apie tą naktį taip, lyg ji būtų dar kai kuo ypatinga jiems abiem; o Zojei baisu prisipažinti, kad ji šitiek daug neatsimena. Visada susivaldančiai ir skrupulingai Zojei gyvenimas ima slysti iš po kojų – gyvenimas, kuriame, didžiausiai jos nuostabai, dominuoja ne Brendonas, o Dagas.
Ši knyga   išsiskiria sunkiai nusakomu nuoširdumu, įsigilinimu į žmonių santykius.

Leo – niekuo neišsiskiriantis šešiolikmetis: jam patinka plepėti su draugais, žaisti futbolą, lakstyti gatvėmis motoroleriu ir leisti dienas nesiskiriant su savo aipodu. Mokykla jam atrodo nežmoniška kankynė, o mokytojai – „saugoma rūšis, kuri, tikėkimės, negrįžtamai išnyks“. Atėjus naujam istorijos ir filosofijos mokytojui, Leo pasirengia jį sutikti ciniškomis pastabėlėmis ir apseilėtais popieriaus gumuliukais, bet šis jaunas mokytojas pasirodo esąs kitoks nei visi: jo akys spindėte spindi, kai aiškina savo dalyką ir kai ragina mokinius gyventi nešvaistant laiko ir siekiant svajonių išsipildymo.
Leo jaučiasi galingas tarsi liūtas, jį gąsdina tik vienas dalykas – balta spalva. Balta jam – nebūtis, visa, kas reiškia praradimą ir netektį. Užtat raudona – meilės, aistros, kraujo spalva. Raudona – ir Beatričės, slaptos Leo svajonės, plaukų spalva. Vaikinas turi ir kitą artimą draugę, Silviją, tačiau būtent dėl to, kad visuomet yra šalia, ją sunkiau pastebėti.
Sužinojęs, kad Beatričė serga ir kad jos liga susijusi su jį taip bauginančia balta spalva, Leo privalės įsigilinti į save, nukraujuoti ir atgimti – tik taip suvoks, kad svajonės nemiršta, o gyvenimas gali būti gražus net tada, kai nusidažo baltai.
„Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“ – ne tik romanas apie jauno žmogaus kelią į brandą ar vienerių mokslo metų aprašymas, tai ir itin drąsus pasakojimas. Leo lūpomis iš pradžių lengvabūdiškai ir sąmojingai, vėliau intymiai ir skaudžiai perteikiama, kas nutinka, kai į paauglio gyvenimą įsiveržia kančia ir sukrėtimas, o suaugusiųjų pasaulis tampa nebyliu stebėtoju.

Šioje knygoje ir jaunas, ir vyresnis skaitytojas ras atsakymus į svarbius klausimus, tačiau kaip ir visi reikšmingi atsakymai, šie nebus galutiniai ir nenuginčijami, bet ir nedangstomi dvejonių ar abejingumo šydu.

 

Gimusi ir užaugusi Niujorke, Džulija net nenutuokia, kad vasaros darbas su sunkiais paaugliais laukinėje Montanos gamtoje visam laikui pakeis jos gyvenimą. Ji jaučiasi laiminga su mylimuoju – muzikantu Edu, per atostogas gesinančiu gaisrus Montanos kalnų miškuose, ir tikisi kartu leisti romantiškus savaitgalius didingos gamtos prieglobstyje. Tačiau netikėtai Džulija pajunta trauką geriausiam Edo draugui, taip pat ugniagesiui Koneriui – Montanos kaubojui, talentingam fotografui.

Vasara tik prasideda, trys jauni žmonės mėgina susivokti savo jausmuose, o jų išmėginimu tampa akistata su mirtimi gaisro apimtame miške...

 

Kai Brangiosios Orchidėjos tėvas melagingai apkaltinamas ir nubaudžiamas mirtimi, jo artimuosius prislegia gėdos našta. Motinai nelieka nieko kita, kaip stoti į budistų vienuolyną, todėl dukrą ji patiki globoti tolimai giminaitei iš Šanchajaus.

Iš pradžių gyvenimas Persikų žiedų paviljone primena sapną. Egzotiškos gėlės, čiurlenantys fontanai, spalvingų karpių tvenkiniai – visa tai panašu į svajonę. Brangioji Orchidėja mokoma muzikos, literatūros, tapybos, kaligrafijos ir, nekaltos mergaitės nuostabai, meno teikti malonumą vyrams. Mat gražusis paviljonas turi kitą, tamsesnę paskirtį – čia įsikūręs elitinis viešnamis.

 

ai buvau trylikos, tėvas užtiko mane su Tomiu Veberiu ant užpakalinės jo biuiko sėdynės. Prie senosios „Jūrininkų“ užeigos Montaroje. Antradienį, vienuoliktą valandą vakaro. Septyniolikmetis Tomis lyg ir buvo laikomas mano brolio Dareno draugu.
Aš nebuvau jo įsimylėjusi.
Net nežinau, ar jis apskritai man patiko.

Vos per vieną lemtingą akimirką paauglės Dajanos Lambert gyvenimas negrįžtamai pasikeičia. Jai tenka stoti į akistatą su niekaip nenutylančiais gandais ir lipinama šlykščios „mokyklos kekšės“ etikete. Nuo šiol Dajana trokšta vieno – pabėgti nuo praeities...
„Kiekvienas, kada nors suklydęs ir dėl to gailėjęsis, atras save šios knygos puslapiuose. „Mergaitės istorija“ yra grožinis kūrinys, bet jis perteikia skaudžią tiesą.“
Rašytojas Andrew Auseon

„Aštrus kablys žmonėms, susidariusiems išankstinę nuomonę apie mergaites, anksti pradėjusias lytinį gyvenimą.“
Rašytoja E. Lochart

„Nuoširdus, tikroviškas pasakojimas apie tai, kaip viena akimirka, vienas pasirinkimas apverčia tavo gyvenimą aukštyn kojom ir kaip paskui ilgai tenka įrodinėti, kas tu esi..."
Rašytoja Cynthia Leitich Smith


Visos knygos yra skaitytos ,taip pat ir aš visas skaičiau vertos perskaitymo ;) 







 

  

Ką manot ? Kuriuos lešiuš dėtis ?

Tavo poelgis atskleis viską.
Tai vat apie mane sužinojot dar kai ką,kad man patinka visioke psichologija ir pan. Ir šiek tiek panaršiusi internete ir iš savo pamokų nusprendžiui sujungti visas žinias į vieną vietą ir parašyti ką atskleis tavo poelgis.

Pradedam : 

Tarkim kokioje pastebimoje vietoje tu apšauki ką nors : tai reiškią ,kad tu esi stipri asmenybė ir tu niekam nenusileisi. 
Dažnai mėgsti sumeluoti : tai rieškia,kad tau patinka išsisukti nepastebėtai ir slaptytis,bei būti populiare.


Keiti vaikinus,kaip kojines ?: na tai reiškia,kad tau nelengva įtikti.Tave lengva įskaudinti ir tu visada įsižeisti. 

Apie blog`a ir jo atsiradimą.
Galbūt jums bus įdomu sužinoti,kaip atsirado šis blog`as ?  
Na pradėsiu pasakoti.Kartą naršiau TD blog`e.Ir pamačiau chat`ą.Ten pachatinom ir aš paklausiau ar man kurti blog`ą ? Viena iš jų pasakė tai yra SKaidrė.Ji man pasiūlė pavadinimą ir tipa.Na kai ką pakeičiau.

Kaip sužinojau apie blog`us ? 
Prieš metus.Tada dar nelabai domėjaus tokiais dalykais ir maniau,kad negalėsiu susitvarkyti su jais ir laiko neturėsiu.Bet perejus į aštuntą klasę,šiais metais.Laiko įvalias.Nelabai patiko blog`ai su pasimaivymais ir pykčiais.Su tokias blog`ais neturėčiau ateities.Ir nelabai mėgstu pasipūtelius,kurie giriasi,kad jų blog`as labai populiarus aktyvus ir su daug sekėjų.Su tokiais dalykais,taip pat neturėčiau ateities.

Na greit bus pratesimas.

Šiandien buvo tiesiog pašėlus diena.Nes aišku penktadienis.Paskelbė,mums atostogas.Tai visa klasė pradėjo ten nuo kėdžių kritinėt ir išprotėjo...Eidama namo sutikau kažkokį bomžą.Tas pradėjo sekti.Kai bėgti pradėjau.Bet poto jau pradingo.Namuose radau sudaužyta kamerą,na čia jau aišku kieno darbas...Brolio...Ir dar kėdė sulužo...Nu demid . Nevermaid.... Tiesiog keista diena šiandien...

Sveiki.

Sveiki.Tai jeigu supratot,tai čia bus tiesiog visos mano dienos.

Šis blogas nebus kažkos ypatingas ar labai populiarus,tiesiog man užteks tiek kiek bus malonių skaitytų.

Kiekvieną dieną,teks man kelti savo nutikimus per dieną. :)

Niekada nepaleisiu blog`o iš rankų. :)